- dėžė
- 1 dėžė̃ (brus. дзяжa, l. dzieża) sf. (4) 1. R301 įvairios formos, dydžio ir paskirties skrynia, skrynutė: Iš luobų padirbta dėžė̃ dėl sudėjimo mažmožių, kamuolių, siūlų, niekniekių J. Gaspadinė dė̃žę varškės piemenei įdėjo J. Nupirko saldainių dė̃žę Gs. Galvos smegenys laikosi kaušo dėžėje rš. Dėžė pinigams dėti LL225. Parako dėžė LL179. Pašto dėžė rš. Pavarų dėžė sudaryta iš karterio, dangtelio, velenų, krumpliaračių ir guolių rš. Raidžių dėžė (kasa) Kn. Degtukų dėžùtė Gs. ^ Eik tu, snarglių dė̃že! (keikiant) Vv. 2. B kriauklė, kiaukutas: Dėžė̃ yra geldelė varlių J. Varlių dėžė̃ K. Straigės dėželė, geldelė R314.
Dictionary of the Lithuanian Language.